2020-01-13 Dokumentinio filmo „Nematomas frontas“ peržiūra


Mūsų gimnazijos mokytojai ir mokiniai minėdami sausio 13-osios įvykių 29-ąsias metines dalyvavo išvykoje į M. Mažvydo biblioteką, kur konferencijų salėje buvo surengta žymaus dokumentinio filmo „Nematomas frontas“ (2013 m.)  peržiūra.

Renginyje dalyvavo vienas iš filmo režisierių, švedas Jonas  Ohmanas. Kalbėdamas apie filmo idėją režisierius pabrėžė, kad filmo pavadinimas nėra atsitiktinis. „Nematomas frontas“ – tai sovietų valdžios struktūrų naudotas kodinis pavadinimas partizanų judėjimui Lietuvoje įvardyti. Filmas tęsia Juozo-Lukšos Daumanto temą, stengiantis atskleisti ir išryškinti lietuvio charakterį, užgriebti jo esmę. Režisierių Jonas Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Johnstono filme „Nematomas frontas“, pasakojančiame apie fatališką Juozo Lukšos ir Nijolės Bražėnaitės meilės istoriją, 1944-1953 metais prieš Sovietų okupaciją kovojusių partizanų istorijos faktai atskleidžiami pasitelkiant atvirus liudininkų ir amžininkų pasakojimus, ištraukas iš partizanų lyderio Juozo Lukšos dienoraščių. Pasipriešinimo metais partizanų patirtą siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nedemonstruoti archyviniai kadrai.

Be abejo, dokumentinio filmo kūrėjai – ypatingos asmenybės. Vincas Sruoginis (g. 1973 m. JAV) Niujorke kūrė reklamą, dirbo televizijos ir kino industrijoje. Gilindamasis į Lietuvos istoriją ir kalbą bei pasitelkdamas savo profesinę patirtį, garsaus lietuvių tremtinio anūkas pasakoja unikalią pokario partizanų istoriją. Jonas Ohmanas (g.1965 m. Švedijoje) – kino kūrėjas, žurnalistas, vertėjas, paramos organizacijos Ukrainai „Blue/Yellow“ vadovas, kuriam neseniai suteikta ir Lietuvos pilietybė, jau yra sukūręs penkis dokumentinius istorinius filmus Lietuvos televizijai. Intensyvus darbas ir nuolatinis gilinimasis į Rytų Europos XX a. istoriją padėjo stiprius pamatus kuriant dokumentinį filmą.

Kaip kalbėjo Jonas Ohmanas, Lietuvos istorijoje viskas yra dviprasmiška. Svarbu suprasti, kad daug ką reikia supaprastinti ir nesustoti ties niuansais. Taip pat Lietuvoje niekas negali laimėti: tai tiesiog neįtelpa į istorinį naratyvą. Visi arba žūsta, arba pasiduoda, arba išduoda. Geriausiu atveju – stovi iki galo arba laimi labai didžiule kaina.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vita Budinienė

 


Skip to content