Ar masiniams atviriesiems internetiniams kursams viduriniame ugdyme yra vietos?
Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro
mokytoja metodininkė Jelena Aleknienė
Pirmą kartą masinių atvirųjų internetinių kursų (MAIK, angl. MOOC) sąvoka buvo paminėta 2008 metais. MAIK idėjos esmė – nemokami ir visiems prieinami aukštojo mokslo ištekliai. Buvo planuojama, kad kursai nesuteiks kreditų, tačiau jų klausytojams bus išduodami pažymėjimai apie dalyvavimą ir baigimą. Įvertinus didžiulį susidomėjimą masiniais atviraisiais internetiniais kursais žymiausi pasaulio universitetai pradėjo bendradarbiavimą su privačiomis arba pelno nesiekiančiomis IT bendrovėmis MAIK tiekimo platformoms kurti. Universitetai buvo atsakingi už mokymosi turinį ir jo kokybę, o IT bendrovės – už platformą ir jos techninį palaikymą. Taip prasidėjo intensyvus MAIK augimas, taigi 2012 metai buvo paskelbti MAIK metais.
Laikui bėgant MAIK teikėjai suprato, kad už nedidelį mokestį gali pasiūlyti daugiau nei universitetai, brangiai parduodantys tradicinį aukštąjį išsilavinimą, todėl jie taip pat pradėjo siūlyti universitetinius kreditus ir sertifikatus. Taip naujasis „nedidelio mokesčio“ verslo modelis padėjo MAIK įsitvirtinti pasaulinėje internetinio išsilavinimo rinkoje.
Lietuvoje pirmasis MAIK buvo organizuotas 2013 metų pavasarį. Šis KTU dėstytojų organizuotas „Project Management“ kursas sulaukė didelio pasisekimo. Vėliau, 2014 metais lapkričio mėnesį KTU pakvietė dalyvauti pirmame lietuvių kalba organizuojamame MAIK – “Informacinės technologijos”, suteikdamas galimybę šalies mokytojams ir kitų profesijų atstovams patobulinti IKT kompetenciją. Taip pat masinių atvirųjų internetinių kursų teikiamos galimybės buvo sėkmingai išnaudotos ir skatinant mokinių susidomėjimą perspektyviausių sričių studijomis – 2015 vasarą KTU organizavo pirmąjį lietuvišką MAIK mokiniams – „Žaidimų programavimo įvadas Python kalba“.
Lietuvoje kvalifikacijos tobulinimui internetiniai kursai naudojami pakankamai ribotai. Dažniausiai tai tik atskirų kursų organizavimas tam tikroms tikslinėms grupėms, kai tuo tarpu Europoje MAIK yra sėkmingai taikomi mokytojų kvalifikacijos tobulinimui siekiant suderinti inovacijas su mokymu ir mokymusi. Todėl 2015 m. spalio mėnesį Kauno technologijos universiteto informatikos fakultetas kartu su Nacionaline distancinio mokymo asociacija, Lietuvos suaugusiųjų mokymo centrų vadovų asociacija bei Lankstaus švietimo asociacija Norvegijoje (Flexible Education Norway) pradėjo projektą „Norvegijos ir Lietuvos institucijų bendradarbiavimo skatinimas, kuriant masinių atvirųjų internetinių kursų kūrimo ir teikimo suaugusiesiems strategiją bei metodinius nurodymus“.
Įgyvendinant projekto veiklas Vilniaus ir Kauno suaugusiųjų mokymo centrų mokytojų komanda dalyvavo stažuotėje Osle. Stažuotės dalyviai pasidalino gerąja patirtimi apie suaugusiųjų dalyvavimo „Mokymosi visą gyvenimą“ veiklos didinimą ir suaugusiųjų švietimo darbuotojų kompetencijų tobulinimą naujausių mokymo metodų taikymo srityje.
Šiuo projektu yra siekiama stiprinti dėstytojų gebėjimus, plėtoti pedagoginio ir vadybinio personalo kompetencijas, organizuoti suaugusiųjų mokymą. Esminis projekto rezultatas – sukurta MAIK rengimo ir teikimo strategija bei metodinės rekomendacijos, padėsiančios Lietuvos švietimo atstovams išnaudoti MAIK teikiamas galimybes užtikrinant nuolatinį andragogų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir mokymosi visą gyvenimą galimybes.