Lapkričio 10 d. mūsų mokyklos bendruomenė – I-IV klasių mokiniai, mokiniai užsieniečiai, besimokantys mūsų centre, klasių auklėtojai – dalyvavo ekskursijoje Kėdainiuose. Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas kilęs nuo turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš Kuršo ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo. Miesto istorija skaičiuojama nuo 1372 m., kai Kėdainių vardas pirmą kartą paminėtas Hermano Vartbergės Livonijos kronikose. Apie 300 metų Kėdainiai priklausė kunigaikščiams Radviloms, vienai galingiausių ir įtakingiausių LDK didikų giminių. XVII a. tai buvo vienas protestantų religinių ir kultūros centrų, o Radvilų suteiktos ekonominės ir religinės laisvės viliojo į Kėdainius svetimšalius pirklius ir amatininkus. Radvilų palikimas tebestovi Kėdainiuose – tai Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia, kurią mes aplankėme ir išgirdome įdomų gidės pasakojimą.
XVII a. pirmojoje pusėje miesto centre įsikūrė škotai. Jų bendruomenė buvo itin gausi, Kėdainiai tapo svarbiu škotų diasporos miestu. Lankėmės burmistro Jurgio Anderseno name, kuris buvo pastatytas XVII a. Dabar šiame name įsikūręs amatų centras.
Kėdainiuose aplink Senosios Rinkos aikštę XVII a.buvo susibūrusi žydų bendruomenė. Iki dabar yra išlikusios dvi sinagogos. Mes apsilankėme senojoje renesansinio stiliaus sinagogoje, pastatytoje XVIII a. Dabar ten veikia muziejus, įvairių kultūrų centras,
Apžiūrėję senamiesčio įdomybes, nuvykome į aukštaitiškų patiekalų kavinę, kurios savininkė papasakojo apie aukštaitiškos virtuvės ypatumus, pakvietė degustuoti virtinius su įvairiais įdarais. Gardžiai papietavę važiavome į Paberžę. Paberžėje apžiūrėjome bažnyčią, kurioje kunigavo vienuolis kapucinas Tėvas Stanislovas. Šalia bažnyčios apsilankėme Paberžės dvare, kuriame įkurtas 1863 m. sukilimo muziejus ir koplytstulpis A. Mackevičiui atminti.
Grįžtant į Vilnių baltuose laukuose stebėjome išbėgusias iš miško stirnas, dalijomės naujais įspūdžiais ir džiaugėmės puikiai praleistu laiku Kėdainiuose.
Parengė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Nelda Pilkienė