Š. m. spalio 29 d. VSMC mokytojai vyko į pažintinę kelionę autobusu po Aukštaitijos dvarus. SIESIKAI – UŽUGIRIS – TAUJĖNAI – UKMERGĖ – toks buvo kelionės maršrutas. Atrodytų – jau matę ir girdėję, kai kurie ir buvę ne vieną kartą, o kelionės žavesys vis dėlto apėmė ir tąkart. Anksčiau nei įprastai atsikėlę kolegos žvangindami termosais su arbata ar kava su užkandžių krepšeliais įsitaisė erdviame autobuse.
Tas mokytojo darbo akimirkos atokvėpis, kai ne tau reikia pasakoti ir aiškinti, rūpintis informacija, pristatyti kelionės objektus, o tik maloniai žvilgčiojant pro langą, už kurio veriasi nuostabūs rudeniškų pastelinių spalvų Vidurio Lietuvos toliai, klausyti gidės Irenos pasakojimo. Viską mes aplankėme ir apėjome, regėjome ir sužinojome, klausėmės ir diskutavome, o svarbiausia – daug juokėmės, bendravome – buvome kartu. Kad ir kaip formaliai ir biurokratiškai skambėtų šios kelionės tikslas – „Bendruomeniškumo stiprinimas netradicinėje aplinkoje“ – taip buvo iš tikrųjų. Kiekvienas išsinešėme iš šios kelionės sau įstrigusį, patikusi, nustebinusį dalyką – gal iš mūsų turtingos Lietuvos dvarų istorijos, gal iš prezidento A. Smetonos ir jo charizmatiškosios žmonos Sofijos modernių namų prie Lėno ežero, gal iš Užugirio uždarytos, bet kultūros atminties ženklu tapusios mokyklos, o gal ta rimta porcija krosnyje kepto smetoniško kugelio su spirgučiais, kur tirpo burnoje…
Įspūdžių daug, bet svarbiausias man, o, tikiu, ir visiems kelionėje dalyvavusiems kolegoms buvo bendrystė ir džiaugsmas būti kartu. Smagu ir vertinga, kai kažkam priklausai.
Parengė etikos ir geografijos mokytoja Ilona Mikulėnienė