Vėl mėnulio žiedadulkėm snigo ūkanotoj gegužio nakty…
Šįryt visos kasdieniškos knygos ir visi užrašai užversti.
Nėra užrašuos panašių variantų, taisyklių pritaikyti čia negali.
Bet aidi skambutis… Ir moko gyventi, ir kviečia žvaigždė vis aukštyn, vis tolyn…
Šiais metais mūsų gimnazijos abiturientams paskutinis skambutis skambėjo jubiliejinį – 25-ąjį – kartą.
Šventę pradėjome sveikinimu, skirtu susirinkusiems. Rimtą, bet kartu ir šiltą žodį tarė gimnazijos direktorė Natalja Kimso. Klasių auklėtojų vardu geros kloties mokiniams palinkėjo etikos ir geografijos mokytoja Ilona Mikulėnienė. Savo mintimis apie mokymąsi gimnazijoje pasidalijo ir mokiniai.
Paskutinis skambutis neišvengiamai ateina kaip pavasaris, žolė, triukšmas paukščių lizduose. Ateina kas metai, bet vis kitiems. Būna vienintelis, į nieką nepanašus. Ir šiemet šventinis šurmulys gal ir buvo panašus į daugelį buvusių, tačiau kartu jis kitoks, ypatingas.
Priminėme susirinkusiems, kad kiekvienas, kuris nustoja mokytis, pasensta, nesvarbu, ar jam dvidešimt, ar aštuoniasdešimt. Tačiau kiekvienas, kuris mokosi, išlieka jaunas, tad palinkėjome abiturientams net ir baigus gimnaziją niekada nenustoti mokytis.
Parengė lietuvių kalbos ir literatūros vyresnioji mokytoja Oksana Aleknavičius
