Kaip ir kasmet, žvarbų sausio vakarą gimnazijoje įvyko atvira integruota gyvosios istorijos ir pilietiškumo pamoka-minėjimas, skirtas Sausio 13-osios įvykių 29-osioms metinėms. Pamokos tikslas – paminėti Lietuvai nepaprastai svarbią datą.
Sausio 13-oji – tai ne tik gyva atmintis apie tai, kaip vieningai susitelkę, aukodamiesi žmonės kovojo už laisvę, tai kur kas daugiau – tai jausmas širdyje, meilė Lietuvai, liudijimas, kad žmonės, jei reikia, gali mirti už Tėvynę. Pamoką-minėjimą pradėjome sugiedodami Lietuvos himną, po to prasmingą žodį tarė gimnazijos direktorė. Ji pasidalijo savo prisiminimais apie Sausio 13-osios įvykius. Tomis tragiškomis dienomis mūsų mokykla priglaudė daugelį Parlamento gynėjų. Čia jie rado pastogę, kur galima buvo sušilti, pailsėti, atsigerti arbatos, atgauti jėgas. Dar viena sausio įvykių liudininkė, lietuvių kalbos mokytoja Vida Povilenskienė, papasakojo, kaip savo akimis matė koloną tankų ir tankečių, vykstančių iš Šiaurės miestelio į Vilniaus centrą. Kalbėdama mokytoja priminė, kad nuo 2014 m. Ukrainos piliečiai taip pat didvyriškai kovoja dėl savo valstybės vientisumo ir nepriklausomybės. Istorijos mokytojai priminus žuvusiųjų vardus, susikaupėme tylos minutei. Vėliau žiūrėjome trumpą dokumentinį filmą apie dramatiškus 1991 m. sausio įvykius. Pamoką-minėjimą baigėme drauge sudainavę K. Mašanausko dainą „Lietuva“. Nors turbūt kiekvienas mokame jos žodžius, tačiau jie niekada nepraras savo svarbos.
Istorijos mokytoja metodininkė Anžela Jablonskaitė